Kardiologija – širdies ir jos kraujagyslių ligų bei sutrikimų diagnozavimas ir gydymas. Širdis, kraujagyslės ir kraujas dalyvauja paskirstant maistingąsias medžiagas ir deguonį bei šalinant iš organizmo anglies dvideginį ir kitas nereikalingas medžiagas.
Koronarinė širdies liga (kitaip vainikinių arterijų aterosklerozė) – tai aterosklerozė, dėl kurios susiaurėja ir sukietėja vainikinės arterijos. Kai vainikinė arterija susiaurėja virš 50 – 70 procentų, kraujo tiekimas tampa nepakankamas, kad fizinio krūvio metu patenkintų didesnį deguonies poreikį. Širdies raumenyje išemija (deguonies trūkumas) sukelia krūtinės skausmą daugeliui pacientų. Tačiau, nors jiems nustatyta išemija, apie 25 procentų pacientų krūtinės skausmo visai nejaučia ar kartais gali pritrūkti oro, vietoje krūtinės skausmo.
Arterijai susiaurėjus virš 90 – 99 procentų, paprastai pacientai suserga nestabilia krūtinės angina. Kada susiformuoja trombas (kraujo krešulys) ant plokštelės, tada arterija dažniausiai tampa visai užblokuota ir taip sukelia dalies širdies raumenų apmirimą (miokardo infarktą arba širdies priepuolį).
Tai dažniausia neįgalumo ir priešlaikinės mirties priežastis. Kiekvienais metais Europoje Koronarinė širdies liga nusineša apie 2 000 000 gyvybių. Kasmet nuo šios ligos vidutiniškai Lietuvoje miršta per 23 000 gyventojų. Mūsų šalies rodikliai ženkliai blogesni nei senųjų Europos Sąjungos šalių – mirtingumo nuo širdies ligų rodiklis 2,3 karto viršija Europos Sąjungos šalių vidurkį. Beveik 30 proc. invalidumo ir apie 20 proc. visų apsilankymų sveikatos priežiūros įstaigose lemia širdies ir kraujagyslių ligos. Vainikinių arterijų aterosklerozė kliniškai gali pasireikšti skirtingais būdais, pavyzdžiui, krūtinės skausmu, nenormaliu širdies ritmu, ūminiu miokardo infarktu arba staigia netikėta mirtimi. Sergant Koronarine širdies liga, dėl susilpnėjusio širdies raumens, išsivysto širdies nepakankamumas.
Potencialūs pacientai susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra tie, kuriems yra pastoviai padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjęs cholesterolio ir gliukozės kiekis kraujyje, viršsvoris, dažni stresai, rūkymas. Fizinį darbą keičia sėdimas, įprastą bendravimą – virtualus bendravimas, o judėjimą – pasyvus poilsis. Lietuviai nuo seno mėgsta riebiai ir daug pavalgyti, dažnai jų mityba būna neracionali, dėl to lietuviški mitybos įpročiai turi neigiamų pasekmių širdžiai. Visuomenė, rodos, teoriškai žino apie svarbiausias mirčių priežastis ir rizikos veiksnius, bet dažniausiai juos ignoruoja arba netiki jų svarba. Susirgęs pacientas kai kada nesugeba atpažinti pirmųjų besivystančių miokardo infarkto požymių, painioja juos su kitomis ligomis: stuburo, skrandžio, plaučių ir t.t. Mūsų Klinikoje profesionalai, gydytojai kardiologai diagnozuoja ir gydo širdies ligas. Atliekami kraujo tyrimai, elektrokardiograma, veloergometrija, širdies tyrimas ultragarsu. Klinikos “Jolsana” medikai nori, kad laiku kreiptumėtės į mus, kad Jūs būtumėte sveiki.