Nevaisingoms šeimoms gydymo našta tapo lengvesnė

Nevaisingoms šeimoms – gydymas arčiau namų

Valstybė nevaisingumui gydyti į pagalbą telkiasi ir privačias klinikas

Valstybės kompensuojamos pagalbinio apvaisinimo procedūros gali būti atliekamos ne tik šalies sostinėje ir ne tik didžiosiose klinikose, bet ir privačiuose medicinos centruose, sukaupusiuose nemenką šio darbo patirtį. Klaipėdoje veikiantis medicinos centras “Jolsana” – viena pirmųjų privačių įstaigų šalyje, gavusi licenciją teikti pagalbinio apvaisinimo ir Žmogaus lytinių ląstelių banko paslaugas. Kuo svarbi ši naujiena, teiraujamės „Jolsanos“ vadovės, gydytojos ginekologės Jolantos Sąlygienės:

–  Kovo 10 d. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikslino medicinos centro ,,Jolsana” pagalbinio apvaisinimo paslaugų licenciją ir papildomai licencijavo Žmogaus lytinių ląstelių banką. Dokumentai jau pasiekė ligonių kasas. Tikimės artimiausiu metu pradėti teikti valstybės kompensuojamas pagalbinio apvaisinimo paslaugas. Ši naujiena labai svarbi mūsų krašte gyvenančioms nevaisingoms šeimoms, norinčioms pagalbos sulaukti arčiau namų.

–  Medicinos centras „Jolsana“ dirba ne vienerius metus ir jau turi sukaupęs nemenką patirtį pagalbinio apvaisinimo srityje.

–  Medicinos centras „Jolsana“ įkurtas 2008 metais. Pagalbinio apvaisinimo paslaugos jame teikiamos nuo 2010 m. Per tą laiką atlikta 1400 pagalbinio apvaisinimo moters kūne procedūrų (IUI), po kurių pastota  16 proc. atvejų.  Pagalbinio apvaisinimo procedūrų (IVF, IVF/ICSI) atlikta apie 550, po kurių pastojimo procentas siekė 42 proc. Tai yra geras rezultatas, nes pastaruoju metu dėl minėtų procedūrų kreipiasi vis vyresnio amžiaus moterys. Dėl to pastojimo procentas, kaip ir išnešiojimo, būna mažesnis. Kiekvienais metais po mūsų gydymo gimsta apie 100 vaikučių.

–  Kaip minėjote, jūsų veikla nevaisingumo gydymo srityje jau beveik dešimtmetis. Kas pasikeitė priėmus Pagalbinio apvaisinimo įstatymą?

–  2016  metais rugsėjo 14 dieną Lietuvoje buvo priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kuris reglamentavo moters pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus ir tvarką. Iki tol medikai pagalbinio apvaisinimo procedūras teikė pagal galiojusį sveikatos apsaugos ministro įsakymą. Priimtas įstatymas sugriežtino tvarką klinikoms, kurios teikė pagalbinio apvaisinimo paslaugas. Šios klinikos turėjo patikslinti savo paslaugas ir gauti naują – Žmogaus lytinių ląstelių banko licenciją. Medicinos centras “Jolsana” yra vienas pirmųjų privačių įstaigų, gavęs licenciją teikti pagalbinio apvaisinimo ir Žmogaus lytinių ląstelių banko paslaugas.

–  Kas yra Žmogaus lytinių ląstelių bankas?

–  Žmogaus lytinių ląstelių bankas tai – vyriškos ir moteriškos lytinės ląstelės, o taip pat embrionai, likę po pagalbinio apvaisinimo procedūrų, kurie yra užšaldomi ir laikomi banke tol, kol bus panaudojami. Gautoji licencija leidžia mūsų medicinos centrui tokį banką turėti.

–  Naujasis pagalbinio apvaisinimo įstatymas teikia vilties nevaisingoms poroms gerokai sumažinti finansinę naštą. Kokios pagalbinio apvaisinimo paslaugas valstybė kompensuoja?

–  Šiuo metu kompensuojama trečdalis pagalbinio apvaisinimo procedūros kainos ir akušerio ginekologo konsultacija, teikiama partneriams dėl pagalbinio apvaisinimo, bei konsultacija kontroliuojamai kiaušidžių stimuliacijai. Vaistai kol kas nekompensuojami. Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad artimiausiu metu bus atrasta lėšų ir vaistų bei visos pagalbinio apvaisinimo procedūros kompensacijai. Numatoma skirti apie 3 mln. Eur., kad minėtos paslaugos būtų kompensuojamos tūkstančiui moterų. Šios lėšos – iš Privalomo sveikatos draudimo fondo.

–  Ar valstybė kompensuos gydymą bet kuriai nevaisingai porai, ar yra kažkokie ribojimai?

–  Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis pagalbinio apvaisinimo paslaugos apmokamos nevaisingiems partneriams, kurie neturi nė vieno bendro biologinio vaiko, o moteris yra ne vyresnė nei 42 metų. Kompensuojamos bus tik dvi pagalbinio apvaisinimo procedūros.

Tiek moterys, tiek vyrai nėra atsparūs amžiui, todėl vaisingumo problemas reikėtų spręsti kiek galima anksčiau, neatidedant jų rytojui. Tikimės, kad priimtasis įstatymas suteks tokią galimybę.

–  Ar Pagalbinio apvaisinimo įstatyme yra numatyta  spermos, kiaušialąsčių donorystė?

–  Taip, spermos bei kiaušialąsčių donorystė leidžiama. Tačiau nėra numatyta jokio atlygio donorams. Ypač tai būtų svarbu moteriškų lytinių ląstelių donorėms, nes tai reikalauja didelio pasiaukojimo ir motyvacijos. Manau, kad ateityje šie klausimai, kaip ir kitos problemos, tikrai bus išspręstos.

–  Ką dar Jūsų nuomone reikėtų koreguoti įstatyme?

–  Vis daugiau jaunų žmonių susiduria su onkologinėmis ligomis. Po jų gydymo daugelis tampa nevaisingi. Šiuo metu yra visos galimybės užšaldyti lytines ląsteles dar prieš onkologinės ligos gydymą, o pacientams pasveikus,  jas panaudoti. Taip žmonės, išsigydę onkologinę ligą, galėtų susilaukti vaikų,  tačiau šiuo metu dar nėra numatytų kompensacijų dėl jų gydymo.

–  Ar vaisingumo sutrikimai yra dažna problema Lietuvoje?

–  Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet jų skaičius didėja dviem tūkstančiais. Kas 5-6 šeima turi vaisingumo problemų. Tačiau galvojama, kad šie skaičiai gali būti ir didesni. Vaisingumo problema aktuali tiek vyrams, tiek moterims. Negalinčiose kūdikio susilaukti šeimose maždaug 30 – 40 proc. priežasčių lemia moters, 30 – 40 proc. vyrų, 15 – 30 proc. – abiejų partnerių vaisingumo problemos.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 metais tūkstančiui gyventojų gimstamumo rodiklis siekė 10,9, o bendras mirtingumo rodiklis – 14,2. Tai reiškia, kad bendras natūralus gyventojų kaitos rodiklis buvo neigiamas  – 3,3 ir šis rodiklis mažai kinta. 2013 m. suminis gimstamumo rodiklis buvo 1,59. Gyventojų skaičius valstybėje išlieka stabilus, jei suminis gimstamumo rodiklis yra ne mažiau 2,1. IŠ skaičių matyti, jog esame nykstanti tauta.